Sveikata ar svetimų rezultatų vaikymasis

 

Sveikata ar svetimo rezultato vaikymasis

Jau seniai pamiršome, kas yra gyvenimo esmė. Todėl mūsų dėmesys susitelkė į mažus, nereikšmingus, paprasčiausius, elementarius gyvenimo dalykus. Paprastus gvenimo reiškinius apipynėme problemomis, teorijomis, mistika ir pasimetėme dar labiau. Žmogus jau gali pasiekti mėnulį, išmatuoti tolimiausias žvaigždes, tačiau jam sunku pereiti gatvę ir susipažinti su nauju kaimynu. Technologijos palengvina  gyvenimą, tai tiesa, bet esame atitolę ir atsiriboję ne tik vienas nuo kito, bet ir nuo gamtos, savo pačių bazinių fiziologinių poreikių. Bijome visko ir baimių mums kasdien sukuria vis daugiau. Jau nebežinome kaip elgtis, ką valgyti, kaip rengtis, kaip ilsėtis, kaip bendrauti. Žinių turime itin daug, kaip niekada daug, tačiau net nenutuokiame, kaip jomis naudotis.

Mes iki išprotėjimo analizuojame kaip veikia ląstelė, tyrinėjam koks mineralas, kokia molekulė ką daro organizme, bet pamirštame paprasčiausiai tinkamai valgyti. Mums nereikia mąstyti už savo kūną ir ląsteles, jos puikiai žino, ką daryti, kokia jų funkcija. Tereikia suprasti, kad mūsų kūnui reikia tiesiog gero maisto kaip automobiliui pilame gerą kurą ar keičiame nuolat tepalus, prižiūrime padangų būklę.

Mums primeta pareigą gyventi tvariai, bruka anglies dvideginio pėdsako teorijas, mus įtikinėja, kad esame tik niekingi teršėjai, be reikalo kvėpuojantys, be reikalo valgantys, vartojantys kažkokius daiktus. Įvirios pareigos, ypač be pagrindo ir logikos, daugumai ne prie širdies, todėl žmonės gyvena kaip gyvenę, tačiau su nuolatiniu kaltės jausmu. Kadangi turime ypatingą savybę niekinti ir skriausti save, savo kūną, tai ilgainiui įsivarome gilias depresijas, nerimą, nuotaikos sutrikimus, prasideda sąmoninga ar nesąmoninga savidestrukcija: alkoholis, sutrikęs poilsio ir miego režimas, netinkamas maistas, kiti žalingi įpročiai. Pasukame šiuo keliu lengvai, nes tai yra labai skatinama, padedama, užjaučiama, bet nuolat švelniai stumiama šiuo prakeiktu keliu, nes iš to labai daug uždirba maisto pramonė, vaistų pramonė, medicinos industrija, bet kuri gamybos ar paslaugų sritis susijusi su mūsų demonų ir baimių aptarnavimu. Nesame savarankiški, viską už mus kas nors daro. Daro taip, kaip patogiau ir pelninga paslaugos tiekėjui, tik ne žmogui. Kalėjimai irgi statomi ne kalinių patogumui.

Mes mėgstame „pabusti“. Mums tai patinka ir iš to taip pat skubiai sukurta mada. Daugelis vis ima ir "prabunda". Tai yra smagu, nes užsibrėžiami tikslai,  numatomi veiksmų planai – būtent šioje stadijoje plūsta energija, apima aistra, jaudulys, gyvenimas, atrodo, įgyją prasmę. Žmogus pajunta palaimą! Šis jausmas itin stiprus! Deja, tikrojo tikslo – pasikeisti iš esmės, tapti kitokiu, dauguma nepasiekia, nes veiksmai ir darymas, tai jau ne romantika, o darbas, kartais nuobodus, monotoniškas, kartais varginantis, o kartais tenka ir kančios patirti. Tai nemalonus jausmas ir jo norisi vengti. Todėl atslūgus didžiųjų naujų pokyčių, tikslų ir planų euforijai, greitai grįžtama į įprastą gyvenimą, kurį valdo įpročiai, instinktai, išugdyti nuo vaikystės. Svarbiausia, grįžtame į tą būseną, kur vėl lengva įsikvėpti naujiems tikslams ir vėl patirti jaudulio antplūdį, palaimą ir emocijų orgazmą.

Dažnas daro klaidą – nori sulieknėti arba pataisti sveikatą ir iš karto mato galutinį rezultatą. Ne tik mato, bet ir jo itin stipriai geidžia. Taip stipriai, kad pamiršta, jog lieknėjimas pats iš savęs nieko neduoda. Esmė yra priežastys dėl ko atsirado viršsvoris ir sutriko sveikata. Taip, viršsvoris – tai sveikatos nebuvimo požymis. Mums įrodinėjama tiesa, kad viršsvoris – tai nieko tokio, kad nutukę nebūtinai yra ligoniai – agresyvus melas. Nutukimas yra rimta liga, viršsvorio kilogramai – tai ligos požymis. Nutukusiam žmogui tokių ligos požymių ilgainiui randasi vis daugiau. Prasideda jau „tikros“ ligos, kurias su malonumu imasi gydyti medicinos paslaugų ir vaistų industrijos ekspertai, specialistai ir visa armija nuoširdžiai padėti norinčių profesionalų. Tikrasis tikslas ir mūsų aistra turėtų būti ne epizodinis svorio sumažinimas, o sveikata. Kasdieninė, artima, dabar. Ir kiekviena diena turėtų būti nugyventa sveikatą puoselėjant, bent jau jos nežalojant, o ne svajojant turėti sveikatą kažkada, kai sulieknėsi, ar praeisi reabilitacijos kursą, ar nuvažiuosi į kokią nors sveikatinimo stovyklą, ar nusipirksi abonementą į sporto klubą. Tikroji aistra – tai nekenkti ir ką nors gero padaryti sau, dėl savęs, dėl savo kūno šiandien ir po to kiekvieną dieną. Visą gyvenimą. Sveikata – tai ne vaistų kiekis, šie sveikatos nepalaiko. Mus įtikino, kad medicinos pramonė mums palaiko gerą sveikatą, kad ja rūpinasi, tereikia tik šiek tiek susimokėti. O jums neatrodo, kad jei visi būtų sveiki, šiai pramonei visai neapsimokėtų. Jei nebūtų šiukšlių – nereiktų šiukšlių išvežimo, tvarkymo paslaugų. Jei nebūtų šalta, nereikėtų šildymo, jei visi važinėtų dviračiais, neriektų automobilių, jei visi būtų sveiki, nereiktų medicinos ir vaistų! Koks verslas nori prarasti savo klientus? Medicinos pramonės klientai – ligoniai, o ne sveikieji. Nors pateikiama visiškai priešingai. Kai mes vadovaujamės gydytojų patarimais apie tai, kaip reikia maitintis, gyventi, mylėti, gimdyti vaikus ir juos auginti – galiausiai nebemokam valgyti, nebežinome, koks turi būti maistas, nebeprisimename koks iš tiesų jausmas būti sveiku ir energingu, nesusikalbame su savo vaikais, o šie praranda ryšį su tėvais, bendraamžiais, gamta.

Rasti reikia, tokį tikslą, kuris skatintų keistis, jaudintų širdį, o ne protą. Su pastaruoju gerokai jau pasidarbavo visi, kas tik prikišo rankas. Protas mus varžo. O emocijos išlaisvina. Turime išmokti jausti emociją kasdieną, dėl mažų džiaugsmų ir pergalių. Protą reikia prižiūrėti. Jis puikus vergas, tačiau žiaurus šeimininkas. Dirbk su protu ir su savo mąstymu. Pamažu ir ne iš karto tai įvyks. Nemanyk, kad  vien motyvacinių knygų skaitymas, lankymas saviugdos ir kitokių dvasinių, karminių, čakrinių seminarų-skalbyklų tau padės. Tai dar viena kilpa, į kurią pakliūva dažnas save laikąs „prabudusiu“. Panašu, kad tokie ne prabudo, o tik efektyviai apsivertė ant kito šono, pasipurtė avinėliai, kažkaip auksinas vienas kita nubiro ir vėl panirimas į letargą iki kito „prabudimo“. Su protu dirbti reikia kantriai.

Iš pradžių jis priešinis. Viskas atrodys nelogiška, nauji dalykai ir tiesos prieštaraus įprastiems. Taip, tai normalu. Tegul taip ir būna. Iš pradžių užduotis turi būti – tiesiog rinkti informaciją. Pakankamai daug, įvairios, netgi kontraversiškos. Svarbu išsiugdyti įproti domėtis, atverti protą informacijai, o ne klišėm, kurios ir taip vartosi sąmonėji nuo ryto iki vakaro.  Pamažu įprotis domėtis, kaupti įdomius faktus,  žiūrėti keistus  video, neįtikinamas istorijas, straipsnius pasidarys lengvas ir nereikalaujantis didelių pastangų, o protas pamažu priims tai. Nori nenori prasidės faktų jungimas į vientisą vaizdą. Kai kurie seni įsitikinimai bus patvirtinti, pagrįsti, tuo tarpu kiti pradės blukti, svyruoti, į jų vietą stos argumentai, faktai, ne kažkieno kito įdiegti, o praėję tavo supratimo ir žinojimo filtrą. Būk ramus ir neabejok, pakankamai daug domintis, tu nori ar nenori, sukaupsi rimtą ekspertinių žinių bazę, kuri kaip filtras apsaugos tavo protą ir sąmonę nuo išorės kliedesių, reklamos ir peršamų tiesų. Taip, tam reikia laiko. Ir kantrybės. Todėl iš pradžių tereikia numalšinti natūraliai kylantį norą kritikuoti, priešintis, ginčytis, o ramiai priimti kitokias nuomones, pasiklausyti vieną kitą, tavo dabartinius įsitikinimus ir pasaulėžiūrą griaunantį seminarą, pažiūrėti filmą. 

Nedaryk iš pradžių jokių didelių analizių. Nesivargink, nes rezultatas greičiausiai bus, kad save įtikinsi jog niekais užsiimi. Todėl ir venk kritikos ar gilios analizės. Leisk būti sukrėstu, gal net kažkiek pasipiktink, tada numok ranka ir pasakyk, kad tokia tiesa irgi turi teisė egzistuoti. Ji bet kokiu atveju jau egzistuoja šalia tavęs. Ji jau yra, buvo. Iki šiol tai niekaip nepakenkė. Ir puiku. Tegul sau gyvena. Tavo nuomonė nei teigiama, nei neigiama - tai tiesai nei kiek nesvarbi. Faktai ir dalykai egzistuoja nepriklausomai nuo to, tiki tu jais, ar ne. Užuot skyręs energiją paneiginėti dalykus, kurių tu nesupranti, geriau pasakyk sau: gerai, tebūnie, reikia dar pasidomėti. To šiame kelionės etape užteks. Tau jau laimėjai! Jauskis nugalėtoju šiandien. Nurimk ir pasidžiauk savo pirmaisiais žingsniais į tikslą. Svarbu dabar nesustoti. Sustoti ir toliau nebeieškoti, nekaupti informacijos – tai pripažinti, kad senasis aš nugalėjo, jis yra stipresnis nei noras pati naujuoju aš. Neturėtų būti problema tęsti, nebent esi jau galutinai sukirmijęs tinginys. Nes naujos informacijos, kuri priimama tik kaip pramoga ir dėl to nepykina širdies, kaupimas mūsų smegenims patinka. Jos tai surėdytos, joms patinka kaupti informaciją. Svarbu kol kas neleisi įsismarkauti protui, nes jis viską išniekins. Kol kas jis žiaurus šeimininkas. Tarnauti dar neišmokintas. Tiesiog tęsk.

Tau dabar nereikia atsisakyti kažkokių produktų labai griežtai, griebtis dietų ar pradėti valgyti salierus nežmoniškais kiekiais. Viskas yra gerai, ten kur dabar esi. Nereikia mesti visko ir jau šiandien atrasti naujus patiekalus, produktus, visiškai naują mitybos režimą, planą, skaičiuoti kalorijas. Tiesiog pažvelk į viską kitomis akimis. Gal kažko per daug, kažko per mažai. Maži, bet nuoširdūs pokyčiai, o ne drama – štai pirmieji žingsniai. Ženk tą žingsnį šiandien. Ne šuolį į bedugnę, o pirmą mažą žingsnį. Šiandien. Rytoj pabandysi vėl.

Daug vertingos, įdomos ir suprantamai, žmogiškai pateiktos informacijos sau atrasi prisijungęs prie mokomojo sveikatos projekto Sveikatos Pokalbiai. Mano misija dalintis žiniomis su kiekvienu norinčiu augti, tobulėti, žinoti. 

Užsiregistruok, jei nori daugiau informacijos apie vebinarus ir pamokas <Čia>.