Kaip realizuoti save sulaukus 30 ir pagaliau pradėti gyventi pilnavertiškai
Apie ką aš čia? Štai keli svarbūs punktai: 1) sulaukus 30 metų tavo kūnui baigiasi garantija; 2) kaip išsikapstyti iš š... ir tapti bent kiek sėkmingesniu.
Jei tau 30 – tavo kūnui garantija baigėsi.
Sukrėčiau, pasidarė liūdna? Tačiau, žiūrėk, visada yra viltis ir
visada yra galimybės. Tik klausimas – ar turi pakankamai ryžto ir jėgų griebtis
tų galimybių?
Laikas, mums duotas, yra labai baigtinis. Gyvenimas baigsis
netikėtai. Visada baigiasi netikėtai. Galimybių yra daugiau nei matosi iš
pirmo žvilgsnio (žmogus apskirtai linkęs save nuvertinti), o štai laiko turi
kur kas mažiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Paradoksas, ar ne?
Jei tu mergina, tai kažin ar ryšiesi gimdyti sulaukus 40?
Greičiausiai, suabejosi ir būdama 35. O kokios galimybės pagimdyti 15-35? Labai
daug. Tik yra skirtumas tarp: turėti galimybes ir jomis pasinaudoti.
Tarkim, kad esi darbuotojas ir sąžiningai atlieki pareigas, dirbi
kol sulauki 35. Kokie šansai, kad tapsi vadovu kažko labai rimto? Menkos.
Iš esmės, žmonės, kurie sulaukė 30+ ir vietoj to, kad kurtų savo
verslą, susirinktų savo klaidas ir uždirbtų pagaliau savo rimtus pinigus,
eilinį kartą vėl ir vėl eina į kažkokius kursus, mokymus, kur nieko kita
neveikia, tik studijuoja kitų sėkmę – tai viskas, sėkmingi nebus. Tik švaisto
savo metus. Reikia veikti, o ne trypčioti. Pasiruošę veikti niekada nebūsime. Reikia pradėti ir tiek.
Nežinau, kiek tau metų. Tačiau, kad ir kiek būtų, atidžiai pažvelk
į savo bendraklasius ir bendrakursius. Kas iš jų pasiekė aukštumas? Kas juda į
viršų? Kas jau pradėjo čiuožti žemyn? Nesiaiškinsim darbar vertinimo kriterijų.
Susigalvok savo. Juk viską ir taip žinai, supranti tiek apie save, tiek apie
juos. Pasižiūrėk į tėvus. Jie tai tikrai viską praėjo. Ir ką matai? Tau patinka
tai? Nori lygiai taip pat?
Kuo vyresnis tampi, tuo mažiau šansų, kad staiga padarysi proveržį
į sėkmę ir realizuosi save. Nesbarbu, kas ką šneka. Faktas yra faktas.
Galimybės, žinoma, yra aplinkui. Tik ar tu jas matai? Ar jos skirtos tau, ar
kažkam, kas greitesnis pasinaudoti ir žino, ką reikia daryti? O gal tu jau
virsti dinozauru, kuris gal ir nori pasigriebti galimybę, bet, nepaisant to,
kad dantys dar aštrūs, bet letenos jau per trumpos?
Po 30-ties, kūnui baigiasi garantija. Nesvarbu, kad rytais dar
nieko neskaudai. Ar žinai, kad
kūnas besitreniruojančio 40-mečio ir 80-mečio yra praktiškai identiškas,
žinoma, su sąlyga, kad 40 sulaukęs jis jau buvo treniruotas ir vėliau nesustojo
sportuoti. Deja, daugelis 30-mečių nepajudės, net perskaitę šią pastraipą. O
sulaukę 50, iš vis priauga viena vieta prie sofos.
Kalba eina ne tik apie išvaizdą ir fizinę formą, bet ir apie tai,
kas dedasi viduje. Žmonės galvoja, kad sulaukus 30 staiga ima ir sulėtėja
metabolizmas. Taip nėra. Bazinis metabolizmas toks pat – tik tu sulėtėji! Mažiau judi, mažiau kažkur skubi, mažiau
nuotykių. Tas pat vyksta ir su smegenimis. Protas, polėkis, horizontai, loginis
mąstymas, noras mokytis, tobulėti, sužinoti ko nors naujo, noras išmokti kokių
nors naujų įgūdžių… kur visa tai?
Kiek perskaitei per šiuos metus rimtų, ne pramoginių ir ne
motyvacinių knygų per pastaruosius metus? Įvardink dvi paskutines
(sau, man nereikia). O kiek serialų pažiūrėjai? Ne, nepagalvok, juose nėra
nieko blogo, tik atkreipk dėmesį, kaip į tavo gyvenimą pamažu smelkiasi
nuovargis, o tuos dalykus, kurie reikalauja dėmesio, pamažu išstumia surogatai.
Ar tu iš tiesų galvoji, kad tie, kas pasiekė savo piką ir dabar
juda iš inercijos, turi ką nors tikrai vertingo? Protingas, įdomus, seksualus
partneris? Gerai apmokamas darbas? O gal visos viltys sudėtos į stebuklingą
tabletę, afirmacijas, vizualizacijas, teisingas maldas ar laimingą loterijos
bilietą?
O dabar pasakysiu dar daugiau – viskas, kas parašyta aukščiau,
jokia ne staigmena ar atradimas daugeliui, kuriems virš 30. Atradimas kitur –
tu jau nebegali. Tiksliau, nebegebi. Jau nebėra jėgų proveržiui, nėra
pakankamai laiko, užtat yra įsipareigojimai, skolos.
Sunku stebėti, kaip žmonės kažko pasiekę, staiga sustoja,
nuleidžia rankas ir pamažu tampa savo pačių šešėliais. Prisidengia klišėmis: aš
subrendau, nurimau, aš pervertinau iš naujo, aš niekur neskubu. Iš esmės – tai
tik apatija. Visa kita, tik bandymas įtikinti save, kad viskas gerai.
Man pačiam darbar 50. Savo gyvenimą pakeičiau iš esmės išokęs į paskutinį
vagoną. Dirbau samdomą darbą, namas, automobilis, atrodo viskas gerai, kaip
visi… bet jokių perspektyvų iš esmės net nešvietė. Ir ne tai, kad įšokau,
pavadinkim tikrais vardais – mane įkalbėjo, už ką esu tiems žmonėms labai
dėkingas. Dabar jau daugiau nei 10 metų visiškai pasinėręs į sveikos gyvensenos temą, edukaciją, pagalbą žmonėms, pritaikau įgytas
medicinines, verslo, farmacijos žinias. Galima sakyti, kad jau sukaupta kritinė
masė patyrimo, nuo kurio galima atsispirti ir judėti toliau. Pasiekti tai, ką
turiu reikėjo ne vienerių metų! Darbo, kantraus, įtempto darbo. Kita vertus, aš
puikiai suprantu, kiek visko nepadaryta ir jau nebebus padaryta, nes per vėlu.
Mano resursai ir energija nėra begaliniai, laiko viskam irgi nepakaks, todėl
prisieina stirpiai koncentruotis į pačius svarbiausius dalykus ir, deja, gana griežtai
ir be didelių skrupulų atsiriboti nuo antraeilių.
Smegenys subręsta ir galutinai susiformuoja sulaukus 30. Tada
atsiranda savos mintys, supratinti, ko iš tiesų nori. Taip, tai yra tiesa. Tuo
pat metu, "ačiū" socialinės sistemos programavimui, daugeliui tokio amžiaus
žmonių jau nieko nebesinori, nes taurė būna pilna ir niekur nuo to bepabėgsi: augink vaikus, mokėk skolas, kreditus, būk
naudingas ten, kur gimei, kitaip tariant “įleisk šaknis, būk stabilus”, parduok
savo 40 ir daugiau valandų per savaitę tiems, kas geriau už tave išmano kaip
tau gyventi ir kuo užsiimti gyvenime.
·
Ar galima kažką
pakeisti? Taip. Kad ir kur esi dabar – nemažink apsukų! Didink! Tavo nuovargis
– tai tik iliuzija. Vakare tu vistiek būsi pavargęs ir išsijungsi be jėgų, nepriklausomai
nuo to praleidai visą dieną youtube ar iš visų jėgų mokeisi, treniravaisi,
dirbai.
· Pokyčiai – tai rezultatas ilgo ir planingo darbo. Žmonės pervertina tai, ką gali pasiekti per metus ir nepakankamai įvertina, ką gali pasiekti per tris metus. Faktas. Planuok savo gyvenimą kaip ilgalaikį projektą. T.y. iki gyvenimo galo. Sulieknėti reikia ne iki vasaros, o gyventi šiame kūne, treniruoti jį, rūpintis mityba reikia kasdien ir visą likusį gyvenimą. Smegenys ir protas – lygiai tas pat. Knygos, vaikščiojimas naujais maršrutais, kelionės į nepažįstamas vietas, pažintys su naujais žmonėmis, klausymasis įvairios muzikos – o ne tai, kas patiko ar jau patinka dešimt metų.
·
Rask
ir būk su tais, kurie tau yra mentoriai, motyvatoriai, lokomatyvai. Yra žmonių, kurie pasiekė tempą, apsukas ir eina
į priekį nesulaikomai, šalia tokių žmonių galima pasiekti didesnį greitį. Kitas
klausimas – kam tu jiems reikalingas? Todėl būk maksimaliai naudingas jiems.
Nesivaržyk jiems padėti, pagelbėti. Augink savo kompetencijas. Juk sutikti
kompetetingą savo srityje žmogų – tai didelė retenybė ir vertybė, net jei
visiškai skiriasi požiūris, tikėjimas ar politinės nuostatos. Atsiras daugiau
galimybių, o ir jų griebtis bus drąsiau.
·
Bendrauk
ne tik su vyresniais ir protingesniais, labiau patyrusiais, tačiau ir su jaunesniais, tačiau kietais. Jie
turi daugiau energijos, užduoda didesnį tempą. Paprasta tiesa – norint, kad kas
nors pasikeistų, reikia veikti! O kad suspėti – veikti greitai.
Nežinau, dabar nusiminei, ar ne. Tai visai nesvarbu.
Nesvarbu, kiek laiko praėjo – mes nežinome, kiek liko. Tiesa, kad jis tirpsta
neišvengiamai. Tad neatsipalaiduok, įtempk savo bulkas.
Na, arba… neskubėk, "viską suspėsi". Tiesiog tavo "laikas dar neatėjo".Juk pulkininkas Sandesas savo pirmą
KFC atidarė sulaukęs 47 metų… Sėkmės ir tau.
PRENUMERUOK TELEGRAM KANALĄ ir sek naujienas, semkis idėjų, užsirašyk į Link sveikatos 10 dienų grupę su gyd. Marijumi Eidiečiu, kai bus atidaryta registracija į šį projektą.
Jei nenori nieko – pabūk su savim.
Komentarai
Rašyti komentarą