Reabilituokime gliuteną

 

 

Reabilituokim gliuteną

Begliuteninių dietų ir produktų bumas pastaruoju metu kaip epidemija apėmė visą pasaulį. Žiūrint paprastai, pragmatiškai, visa šita situacija primena panišką riebalų baimę 1990-aisiais. Tada visi, lygiai taip pat kaip dabar gliuteno, bijojo riebalų, net nesuprasdami kas tai ir kiek jų reikia organimui, puolė valgyti nuriebintus jogurtus, varškytes ir t.t.

Prieš aptardami gliuteno istoriją, sutarkime, kad aš nesu prieš ar už gliuteną. Jei norisi rimčiau padiskutuoti, aptarti ne tik šios problemos paviršių, o panardyti giliau, pakalbėti apie žarnos sienelės pralaidumą, žarnų mikropasaulio balansą, kaip tai susiję su  mityba ir t.t., tai labai laukiu komentarų ir tada galėsime pasiaiškinti situaciją rimčiau. Arba galite pasiklausyti mano webinarus, kur išsamiai ir gerokai plačiau aptariams visus reikalo niuansus. 

O dabar apie alergijas, maisto netoleracimą ir gliuteną. 

Mažai kas susimąstė apie tai, kiek ir kokių skoniklių, kvapiklių, emulgatorių ir pan. bijantiems riebalų į maisto produktus primaišė pramoninkai, paslaugiai įtikdami pasimetusiam vartotojui. O kad maistas būtų panašus į normalius, mums įprastus ir padorios išvaidos produktus, tų "papildų" pridėta negailint.

Daugeliu atvejų tos pridėtinės medžiagos yra kur kas mažiau vertingos nei natūralūs pačiame produkte esantys riebalai. O kartais – net žalingi sveikatai.

Taigi, aklas fanatizmas nedavė nieko gero.

 O vėliau sekė puolimas prieš gliuteną – tai paprasčiausiai dar viena mados banga.

Žinoma, yra žmonių sergančių celiakija, t.y. visiškai netoleruojančių gliuteno. Yra žmonių alergiškų įvairiems alergenams, ir alergija pasireiškia įvairiai. Gliutenas – ne vienintelė medžiaga, galinti sukelti alergiją.

Apskritai, gliutenas – tai gana pilnavertiškas augalinės kilmės baltymas, esantis įvairiuose grūduose ir jų produktuose (košės, miltai, kepiniai). Nors, taip nėra toks nekaltas.

Yra žmonių, kurie skundžiasi, kad jiems pučia vidurius nuo mažiausio kontakto su gliutenu, tačiau labai dažnai tas gliutenas būna visiškai ne prie ko. Norint išsiaiškinti jautrumą gliutenui, reiktų kreiptis į gydytojus, susimokėti už tyrimą ir sužinoti, o ne spėlioti. Tačiau, kaip minėjau, dažniausiai gliutenas ne prie ko, vienos ar kitos formos celiakija pasitaiko [įvairių šaltinių duomenimis] 1 iš 300-500 žmonių. Taigi, statistika labai nekonkreti, vėlgi, neaišku kokios interesų grupės už to stovi. Jei žmogui yra celiakija, tai siptomai dažnai pasireiškia gana anksti, dar vaikystėje. Žinoma, tai nėra vien vaikų problema, nustatoma ir suaugusiems. Siptomai  būna tikrai akivaizdūs: trūksta svorio, viduriavimai, pilvo skausmai, sąnarių skausmai, nuovargis, energijos nebuvimas, odos problemos, nevaisingumas,  anemija, oteoporozė su dažnais lūžiais.  Taigi, ar jums tai tinka, yra apie ką pagavoti, tiesa?

Gydymo idėja paprasta – nevalgyti grūdų, košių ir miltų. Tie, kas turi rimtą problemą, tai puikiai žino.

Visiems kitiems, absoliučiai daugumai žmonių, mitybinė dilema baigiasi lygiai ties tuo, kad reikia apskritai mažiau valgyti miltinių gaminių, nes tai banaliai - per daug kalorijų ir cukraus.

Reikia pasakyti, kad adekvati pozicija – apskirtai vengti valgyti daug miltinių produktų. Vos tik apribojus juos, mažėja įvairaus pobūdžio alergijų, lengviau ir efektyviau kontroliuoti svorį, geresnė savijauta, gražėja oda. Ir nereikia dangstytis gliuteno netoleravimu, o reikia netoleruoti perteklinį grūdų ir miltų vartojimą.

Taigi, normalu yra – mažiau valgyti duonos ir kepinių.

Gliuteno baimė ir begliuteninės dietos dažnai reklamai pasitelkia žvaigždes, žinomus žmones. Net jei tos žvaigždės ir tvirtina, kad jiems yra celiakija, gliuteno netoleravimas, reikia vertinti kritiškai, ypač, jei tuoj pat, greta pateikiamas koks nors ypatingas lieknėjimo receptas ar stebuklingas vaistas. Jau minėjau, kad sergantiems celiakija žmonėms svorio dažniausiai reikia priaugti, o ne mesti.

Dažnai į šūkaliojimus apie gliuteną ir begliutenine dietas reikia žiūrėti kaip į marketinginį triuką. Cialiakijos problema, kaip teigia save gerbiantys gydytojai, yra gerokai išpūsta. Jei celiakija gali būti nustatoma 1 iš 300, tai tuo tarpu cukrinis dieabetas dabar kas penktam.

Tad bijokite ne gliuteno, o nereikalingų kalorijų ir cukraus.

Norintems sužinoti daugiau apie subanstuotą mitybą, dovanoju el.knygutę. 

Parsisiųsti galima <čia>.